Bulgariško vakaro ritmai ir senovinis Nesebaro miestas
Poilsiaujant Bulgarijos Saulėto kranto ūžiančiame, įvairiom šviesom blyksinčiame kurorte, kultūrinės autentikos, ar istorijos pėdsakų nė su žiburiu nerasi, o leidžiant kiauras dienas tarp barų, viešbučių ir restoranų, pasieki tokį tašką, kai ištinka kultūrinis troškulys. Toli važiuoti ieškoti senojo paveldo nesinorėjo, nes buvome pažadėję sau pailsėti prieš rudens darbus, tad nusprendėme taip trokštamos atgaivos paieškoti kūltūrinėje vakaronėje – bulgariškame folkloro vakare, kurį siūlė TEZ TOUR. Sakoma, su šalimi reikia pažindintis per skrandį, istoriją bei kultūrą, o šis renginys žadėjo jų junginį. Į pramoginę ekskursiją išvykome apie 18 val. Iki vietinio kaimuko, kur vyko nacionalinis vakaras, vykome neilgai, gal tik kiek užtrukome, kol surinkome kitus turistus. Tarp apgriuvusių vietinių sodybų, paskendusių rožių krūmuose, buvo puikiai sutvarkytas, su didele teritorija „Gerana village“ etnografinis kompleksas. Pagal senus papročius ,buvome sutikti gaidos (vieno gaudimo dūdmaišis) garsais bei duona su prieskoniais. Patekome lyg į atskirą mini amatų miestelį, kas norėjo galėjo išmėginti puodų žiedimą, ar medžio drožybą, teritorijoje yra laikomi stirniukai ir įvairūs paukščiai, galima apžiūrėti tradicinius bulgarų sodybų pastatus – seniausias datuojamas 1856 m.
Kiek vėliau, laukė gardi vakarienė su bulgarų nacionaliniais patiekalais: bulgariška duona, Bob Chorba – vegetariška pupelių sriuba, Shopska salotos (pomidorai, agurkai, paprikos, svogūnai ir tarkuotas baltas sūris), Kebabtse ant iešmo kepta malta mėsa su priekoniais). O koks gi vakaras be tradicinių gėrimų – rakijos bei vyno! Vynas tekėjo upeliais, čia jo pristatyta buvo sklidinos statinės, ir galima buvo mėgautis juo, kiek širdis geidžia. Programa buvo tikrai turininga ir be galo profesionali: ugningi, užvedantys šokiai, melodingos dainos, linijiniai šokėjų pasirodymai, būgnų skambesys, pažintis su vestuvių tradicijomis bei šalies istorija per šokį. Kalbant apie šokį Bulgarijoje, svarbu paminėti šokį ant žarijų. Niekur kitur pasaulyje, tik Bulgarijoje galima pamatyti šokamą basų nestinarų šokį, vadinamą Nestinarstvo, kuris vainikavo vakarą ir suteikė tikrai mistišką atmosferą. Tai ritualinis ugnies šokis, šokamas skambant šventintų būgnų ir gaidos garsams. Šokis atliekamas basomis, rankose laikant šv. Konstantino ikoną. Su jauduliu stebėjome į transą pasinėrusį, pusamžį nestinarą, kuris basomis žarstė deginančias žarijas. Mums stebint pasirodymą, veidus šildė sklindanti kaitra nuo įkaitusios oranžinės arenos, tai ką jaučia pats šokėjas? Stebint pasirodymą, tarp žiūrovų tvyrojo mirtina tyla ir susikaupimas, atrodo, jog visi bestebėdami paniro į kažkokią meditaciją bei vidinę ramybę. Magiška programa po žvaigždėmis nusėtu dangumi baigėsi 22:30.
Bulgarijos perlas - Nesebaras
Vos 6 kilometrai nuo Bulgarijos Las Vegasu vadinamo Saulėto kranto kurorto, nedideliame tapybiškame pusiasalyje įsikūręs UNESCO saugomas Senasis Nesebaras. Įkurtas antrajame tūkstantmetyje pr. m. e. Nesebaras yra vienas seniausių Europos miestų, o tokius objektus patartina lankyti su gidu, tad vykome į organizuotą ekskursiją.
Nesebaras ypač klestėjo helenistinės Romos ir Bizantijos laikais, čia traukdavo ilsėtis turtingieji iš Konstantinopolio (dabartinis Stambulas). Miestas garsėjo kaip turtingas amatų ir prekybos centras. Senamiestį juosia galinga gynybinė siena su bokštais, kurie nors ir praradę savo tiesioginę funkciją, tačiau suteikia miestui savitą aurą. Vos žengėme pro miesto vartus, patekom į zujantį, gyvybingą gyvenimą, kur šurmuliavo prekeiviai, turistai ir vietinės katės, besivaikančios būrius skraidančių žuvėdrų. Senamiesčio gatvelėse gausu senų pastatų, raudonų plytų bei akmenų cerkvių, besislepiančių figmedžių pavėsyje, antikinių ir bizantiškų griuvėsių…Klaidžiojome vingiuotame senamiesčio gatvių labirinte, iš kurio nesinorėjo išeiti. Kiek daug galėtų papasakoti senieji grindinio akmenys, kuriais nutiestas visas Senasis Nesebaras! Nuostabi ir išskirtinė namų architektūra, su mediniais, vynuogių kekėmis apsiraizgiusiais, balkonais, kurie kiek primena Azerbaidžano miestus… Nesebaras ne tik miestas-muziejus, bet ir ištisa meno galerija, su gatvelėse besispiečiančiais tapytojais bei dailės dirbtuvėmis. Miesto gatvėse gausu jaukių restoranų bei spalvingų suvenyrinių krautuvėlių, siūlančių vietinę keramiką, odos dirbinius, prieskonius, paveikslus bei kitus amatininkų dirbinius. Tiesa, kainos čia kur kas didesnės, palyginus su Saulėto kranto kurortu. Vienintelis trūkumas, jog prekeivių su savo kioskais tiek daug, jog nesimato autentiškų miesto pastatų detalių, tai tikrai erzina, kai šalia seno akmenimis sutvirtinto fasado iškabinėti blizgantys kinietiški menkniekiai…Išsamią ekskursiją užbaigėme labai gardžiai – bulgariško vyno degustacija.
Nesebaro mums buvo dar negana, jautėme, kad dar liko neištyrinėtų skerstgatvių, tad sugrįžome dar kartą pasibūti. Tai puikus, senove dvelkiantis miestas su turtinga istorija, daug ramesnis nei pakrantės kurortai, kur gali mėgautis šviežiai spaustomis apelsinų sultimis už porą eurų ir grožėtis 5-6 amžiaus mūrais. Iš Saulėto kranto Nesebarą pasiekti galima viešuoju autobusu, kuris kursuoja kas 15 min. Kaina į vieną pusę 1,30 BGN. Arba galima važiuoti pramoginiu traukinuku už 4 BGN.
Tekstas mūsų keliautojų Agnės bei Kirill, kuris buvo skelbtas tinklaraštyje „Kelionių reikalai“.
