Fetija – antikinis Likijos laikų miestas Telmesas, garsus uolose iškaltomis kapavietėmis ir subtropine nuostabaus grožio augmenija. V a. pr. Kr. tai buvo vienas svarbiausių miestų. Deja, daugumą architektūrinių praeities liudininkų sunaikino du stiprūs žemės drebėjimai, įvykę, 1856 ir 1957 metais. Tuomet buvo sugriauta daug senovinių pastatų, tarp kurių buvo ir Apolono šventykla, tačiau išliko Romos teatras, viduramžių pilies griuvėsiai, apie 20 uolose iškaltų, miestą apsipusių kapaviečių.
Dabar Fetija – itin patrauklus miestas, įsikūręs nepaprastai vaizdingoje įlankoje, kalnų papėdėje, apsuptoje pušynų ir kedrų giraičių. Šis kurortas skirtas tiems, kas atokiau nuo triukšmingų vietų ieško ramybės bei poilsio, gražios gamtos ir švarios jūros. Miestas buvo pavadintas žymiam turkų pilotui-tyrinėtojui atminti, žuvusiam lėktuvo katastrofoje 1913 m. Pasak legendos, Dievas Apolonas įsimylėjo droviąją karaliaus Finikio dukterį Agenorą. Kuomet Agenora pagimdė sūnų, tėvai jį pavadino Telmes – ugnies žeme. Dauguma didingos miesto praeities įrodymų sunaikinti stiprių 1956–1957 m. žemės drebėjimų, kurie su žeme sulygino daugumą senovinių pastatų, tarp kurių yra ir Apolono šventykla. Tačiau šalia uosto išliko romėnų teatras. Reikšmingiausias miesto monumentas – uolinis nekropolis.
Likijos gyventojai mirusiųjų nelaidojo žemėje, o įrenginėjo jiems uolose kapavietes, panašias į lizdus. Pagal jų religinius įsitikinimus, tai turėjo padėti dvasioms, panašioms į paukščius, nunešti į šviesą mirusiojo sielą. Taigi senovinių kapų Fetijoje taip pat išlikę nemažai.
Virš miesto turgaus, uolose, yra likę keletas iškaltų šventyklos pavidalo antkapių, kai kurie datuojami IV a. pr. Kr. Antkapiai, tikriausiai, atkartojo gyvenamųjų namų architektūrą ir buvo laikomi mirusiųjų namais. Dauguma jų, su raižytomis durimis ir sijų galais, nuožulniais stogais ir reljefiškomis sąramomis, atspindi tipišką medinio namo konstrukciją. IV a. pr. Kr. valdovai paliko keletą įstabių antkapinių paminklų, kuriuose dera graikų ir persų stiliai. Vienas garsiausių – Nereidės paminklas – dabar saugomas Londono britų muziejuje.
Fetijoje turistų laukia daug pramogų, viena jų – parasparnių sportas. Fetija – parasparnių mėgėjų susibūrimo vieta. Sklandant parasparniu galima pasigrožėti Fetijos regiono pakrante ir netgi pamatyti legendinę Graikijos salą – Rodą. Mėgstantiems ekstremalius pojūčius siūlomas raftingas kalnų upėmis, pasivažinėjimas visureigiu kalnų keliais, pasiplaukiojimas jūroje sniego baltumo jachta ar su profesionalaus instruktoriaus priežiūra nėrimas į Viduržemio jūros gelmes pasigrožėti povandeniniu pasauliu. Už kelių kilometrų nuo Fetijos yra nuostabusis užutekis, vadinamas Negyvąja ar Ramiąja jūra. Tai tikras rojus – čia turtinga augmenija ir smulkus baltas smėlis.
Apie 16 km nuo Fetijos, nepaprastai gražioje įlankoje, įsikūrusi Oludenizo gyvenvietė, kurią rekomenduojama aplankyti visiems povandeninio nardymo mėgėjams. Čia įsikūręs Nacionalinis parkas, kurio teritorijoje tyvuliuoja krištolo tyrumo jūra bei vienas didžiausių paplūdimių Turkijoje. Įėjimas į Nacionalinio parko teritoriją yra mokamas.
Oludenizo kurortas garsėja savo nuostabiu paplūdimiu (Belcekiz), kuris driekiasi tris kilometrus ir baigiasi Žydrosios lagūnos įlanka, kuri pavergia kiekvieno poilsiautojo širdį.
Šį kurortą itin pamėgę poilsiautojai iš Vakarų Europos. Dažniausiai – tai šeimos su vaikais (dėl patogaus priėjimo į jūrą), jaunavedžiai ir, be abejo, vandens sporto mėgėjai. Oludenizas patiks ir jaunimui, nes čia verdantis naktinis gyvenimas šiek tiek primena garsiąją Ibicą: barai įsikūrę kone ant smėlio, o šokiai dažnai persikelia tiesiai į paplūdimius.
Kelios dešimtys kilometrų Fetiją skiria nuo Saklikento tarpeklio, kertančio raižytą 3016 m aukščio šlaitą. Tarpekliu teka srauni vandens srovė. Iš Fetijos galima nuvykti ir į „Drugelių slėnį“. Tai plokščias slėnis, kurį supa aukšti skardžiai. Šio slėnio pavadinimas siejamas su migruojančiu drugiu Euplagia quadripunctaria, dar vadinamu lokiuku. Vasarą slėnį užplūsta daugybė įspūdingų raudonai, juodai ir baltai margų lokiukų. O kitų rūšių drugiai čia gyvena ištisus metus. Netoliese yra Fatalijos malūno užtvanka, kur vanduo kaskadomis krenta į slėnį ir teikia drėgmę drugeliams bei įvairiems augalams. Paplūdimio ir aplinkinėse žemėse neleidžiama statyti nuolatinių pastatų, tačiau turistų patogumui čia įsikūręs medinis baras-restoranas. Į slėnį galima patekti ir stačiu taku iš Faralajos kaimo, esančio 600 m aukštyje. Tačiau šiuo pavojingu keliu eiti nerekomenduojama.
Fetija – vieta lankytojams, ieškantiems šalyje ko nors įdomaus. Poilsiaujant čia, verta išsinuomoti katerį ir apžiūrėti artimiausias salas. Jūs, kaip tikri nuotykių ieškotojai, atrasite naujų, nuostabių ir nepakartojamų vietų. O maudynės švariuose Fetijos įlankos vandenyse, malonus klimatas ir įdomios ekskursijos atmintyje paliks tik pačius geriausius prisiminimus apie Turkiją.
Fetijos gatvelėse gausu prekybos ir maitinimo vietų: turgaviečių, parduotuvėlių, barų ir restoranų, kuriuose siūloma nusipirkti įvairių suvenyrų bei pasimėgauti ypatingais nacionaliniais patiekalais.
Šio 10 000 gyventojų miestelio trauka – ne vien archeologinės įžymybės, bet ir peizažai. Poilsiautojai čia atvyksta aplankyti vieną iš nuostabiausių ir žavingiausių vietų pajūryje.
asmeniui:
asmeniui:
asmeniui:
Pereiti prie regiono viešbučių